2007.08.27 AB „Lifosa“ panaudoja išsiskiriančią šilumą energijos gamybai

Akcinėje bendrovėje „Lifosa“ įgyvendintas projektas „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“ — baigti šilumos utilizavimo sistemos (Heat Recovery System — HRS) montavimo darbai. Sistema sudaro galimybę gaminti daugiau šilumos bei elektros energijos, panaudojant sieros rūgšties gamybos technologinę šilumą.

Fosforo trąšų gamybos proceso metu deginant gamtinę sierą, išsiskiria didelis kiekis šilumos. HRS sistema šilumą, kuri anksčiau buvo išmetama į atmosferą, panaudoja prisotinto garo gamybai. Sistemai pradėjus veikti visu pajėgumu, papildomai paruošiama iki 68 tonų per valandą 6 atmosferų slėgio prisotinto garo, kurį galima panaudoti miesto šildymui, elektros energijos gamybai ir kitoms technologinėms reikmėms. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus papildomai pagaminama daugiau kaip 10 mln KWh elektros energijos per metus, taupomi gamtos ištekliai.

AB „Lifosa“ dalį technologinės šilumos energijos gamybai naudoja nuo 1996 metų. Dėl to bendrovė iš šalies energetikos tinklų perka labai mažai elektros energijos, šilumą tiekia katilinei, šildančiai Kėdainių miesto pastatus bei tiekiančiai karštą vandenį. Po rekonstrukcijos panaudodama atliekinius šilumos šaltinius bendrovė pagamins daugiau kaip 200 mln. kWh elektros energijos, iš kurių daugiau kaip 20 mln. kWh bus tiekiama į šalies elektros energijos tinklą, miestui bus patiekiama beveik 100 tūkst. MWh šilumos. Norint tokį energijos kiekį pagaminti Lietuvos elektrinėse bei katilinėse, tektų sudeginti apie 60 mln. kub. m gamtinių dujų, būtų išmetami įvairūs teršalai, tarp jų — ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Mažindama anglies dvideginio išmetimus į aplinką, AB „Lifosa“ veiksmingai prisideda prie Kioto protokolo įgyvendinimo.

Projekto „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“ įgyvendinimui skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama — 5 mln. 940 tūkst. litų iš ES regioninės plėtros fondo ir 60 tūkst. litų — iš bendrojo finansavimo lėšų. AB „Lifosa“ šiam tikslui skyrė apie 17 mln. litų. Bendra projekto vertė — 22 mln. 689 tūkst. litų.

2007.07.25 Išaugo gamyba ir pajamos

Per pirmąjį šių metų pusmetį AB „Lifosa“ pagamino 391,1 tūkst. tonų pagrindinės produkcijos — diamonio fosfato. Tai yra 4,1 proc. daugiau nei per tokį patį praėjusių metų laikotarpį. Per šešis mėnesius pagaminta 546,2 tūkst. tonų sieros rūgšties (3,3 proc. daugiau nei pernai) ir 202,17 tūkst. tonų fosforo rūgšties (4,9 proc. daugiau). Aliuminio fluorido gamyba siekė 5,15 tūkst. tonų, tai yra 3 proc. daugiau nei per šešis 2006 metų mėnesius.

Pašarinių fosfatų gamyba susikoncentravo į vieną produktą — monokalcio fosfatą. Šio produkto pagaminta 34,16 tūkst. tonų. Pernai buvo gaminami ir kitų rūšių pašarų priedai — dikalcio bei monodikalcio fosfatai. Pasak AB „Lifosa“ gamybos direktoriaus Rimanto Goko, 2007 metais pašarinių fosfatų asortimento įvairovės atsisakyta dėl to, kad Europos rinkoje didesnę paklausą ir stabilią kainą išlaiko monokalcio fosfatas.

Bendrovės grynasis pelnas nuo metų pradžios siekia 49,2 mln. litų. Ypač sėkmingas buvo antrasis ketvirtis, per kurį uždirbta 41,2 mln. litų pelno.

Sėkmingai finansinei veiklai turėjo įtakos palanki situacija pasaulio fosforo trąšų rinkoje, pakankamai aukštos diamonio fosfato kainos, užtikrinančios pelningą gamybos įmonės veiklą. Ankstesniais metais pagrindiniai gamybiniai cechai antrąjį ketvirtį porai savaičių buvo stabdomi planiniam remontui, dėl to pirmojo pusmečio rezultatai buvo kuklesni. Šiais metais dalis cechų suremontuoti metų pradžioje, remontai vyko sklandžiai ir gamybos procesas buvo nutrūkęs labai trumpam laikui.

2007.05.27 AB „Lifosa“ suteiktas pirmasis „Baltosios bangos“ ženklas

Gegužės 25 dieną akcinei bendrovei „Lifosa“ įteiktas pirmasis Lietuvoje pažymėjimas, suteikiantis teisę naudoti „Baltosios bangos” ženklą. Šis ženklas visuomenei skelbia, kad įmonė skaidriai moka atlyginimus savo darbuotojams.

Siekdama palaikyti sąžiningą, skaidrų verslą Lietuvoje, AB „Lifosa“ prisijungė prie „Baltosios bangos“ projekto. Bendrovės indėlis į jo įgyvendinimą — pavyzdys, kaip stambi verslo įmonė gali (ir turi) elgtis taip, kaip reikalauja šalies įstatymai ir atsakomybė prieš darbuotojus. AB „Lifosa“ darbuotojams darbo užmokestis visuomet mokamas skaidriai, nuo jo sumokami gyventojų pajamų, „Sodros“ mokesčiai. Tai užtikrina, kad susirgę, atostogaudami, išėję į pensiją lifosiečiai gauna išmokas nuo visos uždarbio (taip pat ir premijų, kitų piniginių išmokų) sumos.

AB „Lifosa“ savo pavyzdžiu ragins sekti ir įmones, su kuriomis bendradarbiauja. Planuojama į bendrovės vykdomų rangos bei kitų darbų konkursų sąlygas įtraukti reikalavimą, kad paslaugas ar prekes „Lifosai“ teikiančios bendrovės taip pat įsipareigotų skaidriai mokėti atlyginimus darbuotojams, visus mokesčius.

2007.04.04 Susitarimu įtvirtinti santykiai tarp savivaldybės ir AB „Lifosa“

Balandžio 4 dieną Kėdainiuose pasirašytas susitarimas dėl socialinio–ekonominio bendradarbiavimo tarp Kėdainių rajono savivaldybės bei mineralų ir chemijos pramonės kompanijos „EuroChem“ ir jos valdomos akcinės bendrovės „Lifosa“.

Susitarimą pasirašiusios šalys pripažįsta, kad analogiškas 2006 metų susitarimas sėkmingai įgyvendintas. AB „Lifosa“ Kėdainių rajono savivaldybės įgyvendinamoms švietimo, sveikatos apsaugos, sporto bei regioninės plėtros programoms skyrė 1,15 mln. litų. Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė pažymėjo, kad už šias lėšas buvo renovuotos rajono kaimų ambulatorijos bei medicinos punktai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės miesto gyvenamuosiuose kvartaluose, skirta parama sporto klubams ir kt.

Pasak AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus Jono Dastiko, bendrovė sumoka valstybei visus numatytus mokesčius, o paramą savivaldybei skiria iš pelno. Paėjusiais metais į Lietuvos valstybės ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžetus bendrovė sumokėjo 37,9 mln. litų, panaši mokesčių suma planuojama ir šiemet.

2007 metais AB „Lifosa“ paramai numato skirti ne mažiau kaip 1,165 mln. litų. Beveik pusė milijono litų bus skirta sporto ir sveikos gyvensenos programoms: sporto aikštelių įrengimui, sveikatos priežiūros įstaigų medicinos įrangai, sporto klubų paramai, bus dotuojamas neseniai atidarytas renovuotas miesto baseinas. Chemijos pramonės įmonė įsipareigoja remti bendrojo lavinimo mokyklas — chemijos ir fizikos kabinetams skirs 100 tūkst. litų. Kėdainių profesinio rengimo centro suvirintojų klasės įrengimui planuojama skirti 40 tūkst. litų. Dar 300 tūkst. litų numatyta skirti regioninių programų įgyvendinimui.

2007 metais AB „Lifosa“ į gamybos modernizavimo projektus įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 19 mln. litų. Daugiau kaip pusė šios sumos bus skirta technologijoms, kuriomis mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Rajono savivaldybė įsipareigoja sudaryti sąlygas visiems rajono gyventojams, taip pat ir AB „Lifosa“ darbuotojams, kultūringai leisti laisvalaikį, gerinti sveikatos apsaugos, švietimo paslaugų kokybę.

Kompanija „EuroChem“, akcinė bendrovė „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybė socialinius ir ekonominius ryšius susitarimu patvirtina trečius metus iš eilės. Pirmą kartą toks susitarimas buvo pasirašytas 2005 metais. Pasak ceremonijoje dalyvavusio kompanijos „EuroChem“ administracijos direktoriaus Kirilo Kravčenkos, Rusijos kompanija analogiškus susitarimus inicijuoja visuose regionuose, kuriuose dirba kompanijos valdomos įmonės. Tokie susitarimai sudaro sąlygas skaidrumui ir atvirumui verslo įmonių santykiuose su savivaldos institucijomis.

2007.03.23 Pranešimas apie eilinio VAS sušaukimą

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

Bendrovės valdybos iniciatyva ir 2007 m. kovo 22 d. sprendimu, 2007 m. balandžio 26 dieną 14.00 val. bendrovės administracinio pastato salėje I a. (Juodkiškio g. 50, Kėdainiai) šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Akcininkai registruojami nuo 13.25 val. iki 13.55 val. Jie privalo pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o akcininkų įgaliotieji asmenys — ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Susirinkimo apskaitos diena — 2007 m. balandžio 19 d.

Susirinkimo darbotvarkė:
1. Bendrovės auditoriaus pranešimas.
2. Bendrovės 2006 m. metinis pranešimas ir Bendrovės 2006 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas.
3. Bendrovės 2006 m. pelno paskirstymas.
4. Audito įmonės rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.
5. Bendrovės valdybos nario atsistatydinimo priėmimas ir naujo valdybos nario rinkimas.
6. Bendrovės įstatų pakeitimas.

2007.02.15 AB „Lifosa“ įteiktas OHSAS sertifikatas

Audito kompanija DET NORSKE VERITAS AB „Lifosa“ įteikė sertifikatą, pažymintį, kad bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema atitinka standarto OHSAS 18001:1999 reikalavimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos įdiegimo darbai truko beveik metus. Per tą laiką bendrovės darbų saugos specialistai kartu su konsultantais įvertino visų darbo vietų rizikos faktorius. Buvo nustatyta, kokie kenksmingi veiksniai (dulkės, triukšmas, vibracija ir pan.) ir kiek laiko veikia darbuotojus, numatytos priemonės poveikiui mažinti.

„Esame įsitikinę, kad darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos įdiegimas pagerins darbų saugos būklę, sumažins traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių“, — sako AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

2006 metais bendrovėje įvyko trys lengvi nelaimingi atsitikimai. Gamybinei įmonei, kurioje dirba daugiau kaip tūkstantis darbuotojų, tai labai nedidelis skaičius, parodantis, kad darbuotojų sauga ir sveikata deramai rūpinamasi.

Gavusi darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos sertifikatą, AB „Lifosa“ tapo viena iš pirmųjų stambių Lietuvos įmonių, turinti visus tris pagrindinius tarptautinius sertifikatus: kokybės vadybos ISO 9001:2000, aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001:2004 bei darbuotojų saugos ir sveikatos OHSAS 18001:1999.

2007.02.10 AB „Lifosa“ padidino visų rūšių produkcijos gamybą

2006 metais akcinėje bendrovėje „Lifosa“ visų rūšių produkcijos gamyba pasiekė rekordinį lygį per visą bendrovės istoriją.

Pagrindinio produkto — diamonio fosfato — pagaminta 785,5 tūkst. tonų, tai yra 3,8 proc. daugiau nei 2005 metais. Pašarinių fosfatų gamybos apimtys išaugo 5,7 proc. iki 68,29 tūkst. tonų. Rekordiniu 45 proc. augimu pasižymėjo aliuminio fluorido gamyba. Šio produkto pagaminta 11,02 tūkst. tonų.

Atitinkamai išaugo tarpinės produkcijos — sieros bei fosforo rūgšties gamyba. Sieros rūgšties pagaminta 1 mln. 118 tūkst. tonų (2,4 proc. daugiau nei 2005 metais), fosforo rūgšties — 413,1 tūkst. tonų.

Panaudodama technologinę šilumą, bendrovė gamina šilumos bei elektros energiją. Dalis jos sunaudojama AB „Lifosa“ gamybinėms reikmėms, dalis parduodama. Kėdainių katilinę eksploatuojančiai organizacijai 2006 metais parduota 80,4 tūkst. Gcal. šilumos, šalies energetikos tinklams bei kitiems vartotojams parduota 15,7 mln. kWh elektros energijos.

Praėjusiais metais daug lėšų skirta bendrovės techniniam atnaujinimui, investicijos į gamybą siekė apie 40 mln. litų.

2006.12.12 AB „Lifosa“ investiciniam projektui skirta ES parama

Gruodžio 11 dieną AB „Lifosa“, Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė ES struktūrinių fondų paramos skyrimo projektui „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“ sutartį.

Sutartyje numatyta, kad projekto vykdymui suteikiama iki 5 mln. 940 tūkst. litų pagalba iš ES regioninės plėtros fondo ir 60 tūkst. litų — iš bendrojo finansavimo lėšų. AB „Lifosa“ įsipareigoja šiam tikslui skirti iki 16 mln. 689 tūkst. litų. Bendra projekto vertė — 22 mln. 689 tūkst. litų.

Projekto tikslas — maksimaliai panaudoti sieros rūgšties gamybos proceso metu išsiskiriančią šilumą elektros bei šilumos energijos gamybai.

AB „Lifosa“ sieros rūgšties ceche absorbcijos metu išsiskirianti šiluma naudojama Kėdainių miesto bei bendrovės „Lifosa“ pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Žiemą panaudojama iki 70 proc. visos absorbcijos metu išsiskiriančios šilumos, vasarą jos panaudojimas sumažėja iki 10 proc. Pradedamas įgyvendinti projektas leis bet kuriuo metų laiku panaudoti iki 86 proc. technologinės šilumos. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus papildomai pagaminama daugiau kaip 10 mln KWh elektros energijos per metus.

2006.11.16 AB „Lifosa“ skirtas inovacijų prizas

Akcinė bendrovė „Lifosa“ pripažinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos inovacijų centro surengto konkurso „Inovacijų prizas 2006“ prizininke inovatyvių įmonių kategorijoje.

Konkurso komisija įvertino tai, kad Europoje iškilus galvijų kempinligės grėsmei, bendrovė iš neorganinės kilmės žaliavos (apatitų koncentrato) pradėjo gaminti techniškai naujus produktus — pašarinius fosfatus. Jų gamybos apimtys augo nuo 31,8 tūkst. tonų 2003 metais iki 64,7 tūkst. tonų 2005 metais. AB „Lifosa“ naudojama originali pašarinių fosfatų technologija.

Taip pat buvo patobulinta pagrindinio produkto — fosforo trąšų gamybos technologija: vietoje monoamonio fosfato pradėtos gaminti didesnės koncentracijos trąšos — diamonio fosfatas. Bendrovės specialistai sukūrė naują technologiją, leidusią gamybos proceso metu iki 10 kartų sumažinti gamtinių dujų sunaudojimą ir pateikė paraišką patentuoti šį gamybos būdą.

„Inovacijų prizo 2006“ konkurso inovatyvios įmonės kategorijoje dalyvavo 27 įmonės. Konkurso komisija iš pretendentų išskyrė 15 laureatų, aštuonis iš kurių, tarp jų — ir AB „Lifosa“ — nominavo prizininkais.

2006.11.03 Ūkio ministerija įvertino AB „Lifosa“ indėlį į šalies energetikos plėtrą

LR Ūkio ministerija akcinei bendrovei „Lifosa“ paskyrė medalį „Už nuopelnus verslui“. Tokio įvertinimo bendrovė nusipelnė už energetikos plėtrą.

Nuo 1998 metų AB „Lifosa“ sieros rūgšties ceche utilizuota šiluma tiekiama Kėdainių miestui. 2005 metais Kėdainių miesto pastatų šildymui bei karšto vandens paruošimui buvo patiekta 81 tūkst. 260 Gcal. Planuojama, kad 2006 metais šis skaičius išaugs iki 85 tūkst. Gcal.

Kėdainių miesto katilinei, šilumą gaunčiai iš chemijos įmonės, tenka sudeginti nedaug gamtinių dujų, tuo pačiu į aplinką neišmetami teršalai. Norint pagaminti tokį kiekį šilumos, kiek katilinė gauna iš AB „Lifosa“, į aplinką būtų išmetama apie 20 tūkst. tonų anglies dvideginio, sukeliančio šiltnamio efektą.

2000 metais eksploatacijon buvo įvestas 25 MW galios turbogeneratorius, kuris iš utilizuojamos šilumos gamina elektros energiją, kuri naudojama įmonės gamybinėms reikmėms, o nuo 2002 metų jos perteklius parduodamas AB „Lietuvos energija“.

2005 metais pradėtas įgyvendinti HRS (Heat Recovery System) projektas, kurio tikslas — visos išsiskiriančios šilumos panaudojimas energijos gamybai. Anksčiau įgyvendintų ir šiuo metu diegiamų projektų dėka energijos kaštai produkcijos savikainoje sumažėjo nuo 11 iki 2,24 proc.

2006.10.20 Stabilus gamybos ir pelno augimas

Akcinė bendrovė „Lifosa“ per devynis šių metų mėnesius pagamino 584,75 tūkst. tonų pagrindinės produkcijos — diamonio fosfato. Lyginant su praėjusiais metais, šio produkto gamyba išaugo 6 proc. Analogiškai augo pašarinių fosfatų gamyba — monokalcio, dikalcio ir monodikalcio, skirtų gyvulių bei paukščių pašarams gerinti, pagaminta 50,61 tūkst. tonų, tai yra 3 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Per devynis mėnesius bendrovė pardavė pagamintos produkcijos už 490 mln. litų. Lyginant su praėjusiais metais, pardavimų pajamos išaugo 11 proc.

Grynasis neaudituotas devynių mėnesių pelnas siekia 27 mln. 859 tūkst. litų. Trečiasis ketvirtis buvo sėkmingas bendrovei, kuri per pirmuosius du ketvirčius buvo uždirbusi 11 mln. 274 tūkst. litų pelno, o liepą – rugsėjį ženkliai pagerino finansinius veiklos rezultatus.

2006.10.03 Tarša neviršijo normatyvų

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius atliko akcinės bendrovės „Lifosa“ stacionarių atmosferos taršos šaltinių (kaminų) išmetamų teršalų kiekio matavimus. Kasmetinio planinio patikrinimo metu buvo matuojami aliuminio fluorido, fosforo ir sieros rūgšties cechų išmetamų charakteringų teršalų kiekiai.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovės išmetamų teršalų kiekiai neviršijo Taršos intergruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų normatyvų.

2006.08.07 Pirmojo pusmečio rezultatai

Per 2006 metų pirmąjį pusmetį akcinė bendrovė „Lifosa“ pagamino 375,6 tūkst. tonų pagrindinės produkcijos — diamonio fosfato. Tai yra 5,2 proc. daugiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį. Augo ir sieros rūgšties gamybos apimtys — jos pagaminta 529 tūkst. tonų (3,8 proc. daugiau nei pernai per pirmuosius šešis mėnesius). Pašarinių fosfatų gamyba išliko tokiame pat lygmenyje.

Už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas bendrovė gavo 311 mln. litų pajamų, tai yra 39 mln litų daugiau nei per tokį patį 2005 metų laikotarpį. Pajamos už parduotą diamonio fosfatą išaugo 16,1 proc. iki 258 mln. 198 tūkst. litų.

Per šešis pirmuosius 2006 metų mėnesius uždirbta 11 mln. 274 tūkst. litų grynojo pelno, nors antrasis kevirtis „Lifosai“ nebuvo sėkmingas: patirta 5 mln 276 tūkst. litų nuostolio.

Bendrovės finansiniai rezultatai buvo kuklesni todėl, kad antrąjį ketvirtį tris savaites buvo atliekamas planinis įrengimų remontas, dėl to išaugo išlaidos. Šiais metais pakilo žaliavų, ypač amoniako, kainos. Galutiniam rezultatui taip pat turėjo įtakos išaugusios kuro kainos, padidėję geležinkelio tarifai, darbo užmokesčio augimas, dolerio kurso svyravimas.

2006.07.03 Auditoriai nenustatė neatitikčių

Аudito kompanijos DET NORSKE VERITAS specialistai akcinėje bendrovėje „Lifosa“ atliko išorės persertifikavimo auditą.

Pristatydamas jo rezultatus, audito grupės vadovas Audrius Šileika konstatavo, kad kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemose ISO 9001 ir ISO 14001 neatitikčių nenustatyta, audito rezultatai teigiami.

Auditoriai pateikė keletą nuorodų, kuriose srityse yra veiklos gerinimo galimybių. Teigiamai įvertinta vartotojų pretenzijų ir atsiliepimų bazės struktūra, kiti atlikti darbai.

Audito grupė rekomenduos AB „Lifosa“ persertifikuoti. Iki šiol įmonei suteikti kokybės vadybos standarto sertifikatas ISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos standarto sertifikatas ISO 14001:2004 galiojo iki 2006 metų liepos 31 dienos. Šį mėnesį bendrovė turėtų gauti naujus sertifikatus, galiosiančius trejus metus.

2006.06.23 AB „Lifosa“ generaliniam direktoriui J.Dastikui įteiktas V.A.Graičiūno apdovanojimas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos metinėje konferencijoje pirmą kartą apdovanoti verslo bei mokslo bendruomenės pripažinimą pelnę Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijos laureatai — AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas ir prof. Petras Tvarijonavičius (po mirties).

V.A.Graičiūno apdovanojimas skiriamas labiausiai pasižymėjusiam vadovui ir vadybos mokslininkui bei praktikui.

Apdovanojimas AB „Lifosa“ generaliniam direktoriui Jonui Dastikui skirtas už sėkmingą praktinę vadybinę veiklą, pasiektus aukštus gamybinius įmonės rezultatus.

Baigęs Kauno politechnikos institutą, 1970 metais darbinę karjerą įmonėje Jonas Dastikas pradėjo mechaninės tarnybos meistru. Perėjęs įvairias pareigybių pakopas, pasižymėjęs kaip aktyvus ir sumanus specialistas, nuo 1998 metų jis vadovauja įmonei.

2001-2002 metais gresiant įmonės bankrotui, finansiniams įsiskolinimams viršijant įstatinį kapitalą, J. Dastikas subūrė bendrovės kreditorius, paruošė įmonės restruktūrizavimo planą. Padedant strateginiam partneriui — Rusijos kompanijai „EuroChem“, buvo likviduoti finansiniai įsiskolinimai, o nuo 2004 metų įmonė pradėjo dirbti pelningai. Nuo 2003 metų AB „Lifosa“ dirba pagal tarptautinę kokybės vadybos sistemą ISO 9001, taip pat įgyvendino pasaulyje keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus, ką patvirtina aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14001 sertifikatas.

V.A.Graičiūno skulptūrinį portretą, aukso medalį bei sertifikatą nominacijos laureatui J.Dastikui įteikė LR Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, LPK prezidentas Bronislovas Lubys, V.A.Graičiūno nominacijos komiteto pirmininkas akademikas prof. habl. dr. Aleksandras Vasiliauskas.

2006.06.09 Atvirų durų diena

Akcinė bendrovė „Lifosa“ kviečia į atvirų durų dieną, kuri rengiama birželio 15 dieną 11 val.

Susipažinsite su aplinkosaugine ir gamybine veikla, gamybiniais cechais, pasivaikščiosite fosfogipso laukuose.

Lauksime Jūsų Kėdainiuose, Juodkiškio g. 50.

Daugiau informacijos tel. (347) 66229, (8 686) 87942.

AB „Lifosa“ administracija

2006.04.26 Išrinktas naujas bendrovės valdybos narys

Balandžio 25 dieną įvykęs AB „Lifosa“ visuotinis akcininkų susirinkimas iš bendrovės valdybos narių atleido Artūrą Markarianą, kuris pasitraukė iš kompanijos „EuroChem“ finansų ir ekonomikos direktoriaus posto. A.Markarianas buvo išrinktas AB „Lifosa“ valdybos pirmininku.

Į bendrovės valdybą akcininkai vienbalsiai išrinko kompanijos „EuroChem“ administracijos direktorių Kirilą Kravčenko.

AB „Lifosa“ valdybos nariai šiuo metu yra: kompanijos „EuroChem“ administracijos direktorius Kirilas Kravčenko, technikos direktorius Aleksandras Tugolukovas, korporacinių reikalų skyriaus viršininkas Stanislavas Duriaginas, AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, finansų direktorė Regvita Ivanovienė.

Naujasis valdybos pirmininkas bus renkamas artimiausio posėdžio metu.

2006.04.20 AB „Lifosa“ padidino visų rūšių produkcijos gamybą

Akcinė bendrovė „Lifosa“ per 2006 I metų ketvirtį padidino visų rūšių produkcijos gamybos apimtis. Pagrindinio produkto — diamonio fosfato — pagaminta 207,5 tūkst. tonų, tai yra 3,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tokį pat laikotarpį, panašiais tempais augo sieros bei fosforo rūgšties gamyba. Sparčiausiai — 59,4 proc. — augo aliuminio fluorido gamyba.

Per tris šių metų mėnesius bendrovė pardavė produkcijos už 176,3 mln. litų, tai yra 10 proc. daugiau nei per praėjusių metų I ketvirtį.

Bendrovės gautas I ketvirčio ikimokestinis pelnas siekia 20,5 mln. litų.

Gerų rezultatų bendrovei pavyko pasiekti todėl, kad laiku ir reikiamais kiekiais buvo gaunamos žaliavos, gamybos procesas sklandžiai suderintas, nebuvo neplanuotų sustojimų.

2006.04.19 „Lifosa“ — eksportuotojų konkurso nugalėtoja

Lietuvos pramonininkų konfederacija pranešė, kad akcinė bendrovė „Lifosa“ pripažinta konkurso „Lietuvos metų eksportuotojas 2005“ nugalėtoja.

Praėjusiais metais AB „Lifosa“ pagamino produkcijos ir suteikė paslaugų už 603,4 mln. litų. Didžioji dalis bendrovės pajamų — 529 mln. litų — gauta už eksportuotą produkciją.

2005 metais AB „Lifosa“ eksportavo daugiau kaip 90 procentų pagrindinio įmonės produkto — diamonio fosfato. Europos fosforo trąšų rinkoje „Lifosos“ dalis siekė 28,7 proc., pasaulio — 4,9 proc. 2004 metais šie rodikliai buvo atitinkamai 25,6 proc. ir 4,92 proc.

Daugiausiai Kėdainiuose pagamintų trąšų buvo išgabenta į Turkiją (20,57 proc.), Prancūziją (13,32 proc.), Vokietiją (11,07 proc.), Olandiją (11,39 proc.), Pakistaną (7,93 proc.). Iš viso eksportuota 648,6 tūkst. tonų trąšų.

Už Lietuvos ribų taip pat išvežami ir pašariniai fosfatai. 2005 metais šalyje parduota tik 3,9 proc. pagaminto monokalcio fosfato. Daugiausiai — 47,4 proc. šios produkcijos eksportuota į Lenkiją. „Lifosoje“ pagamintą monokacio fosfatą taip pat perka Vengrijos (14,7 proc.), Čekijos (11,6 proc.), Ukrainos (7,2 proc.) ir kitų Europos šalių pirkėjai.

LPK šia nominacija siekia parodyti Lietuvos ir viso pasaulio verslo bei plačiajai visuomenei progresyvias, Lietuvos ūkio raidai darančias įtaką įmones, paskatinti visus Lietuvos gamintojus ir paslaugų tiekėjus diegti pažangiausias technologijas, kokybės valdymo sistemas, didinti eksportą.

Įvertinus 2004 metų veiklos rezultatus, AB „Lifosa“ taip pat buvo pripažinta praėjusių metų Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Metų eksportuotojas“ nugalėtoja.

Kompanija „EuroChem“ ir Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė socialinio — ekonominio bendradarbiavimo susitarimą

Kovo 14 dieną kompanija „EuroChem“, akcinė bendrovė „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė 2006 metų socialinės ir ekonominės partnerystės susitarimą. Ceremonijoje dalyvavo LR Seimo pirmininko pavaduotojas Viktoras Muntianas, Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė, „EuroChem“ administracijos direktorius Kirilas Kravčenko, AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

Kompanija „EuroChem“ ir AB „Lifosa“ pasirašytu susitarimu įsipareigoja naudoti ir tobulinti energiją tausojančias technologijas, neviršyti teršalų emisijos į aplinką lygio, nustatyto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, tobulinti ekologinę kontrolę. AB „Lifosa“ pagrindinių gamybinių fondų atnaujinimui ir technologijų tobulinimui kompanija „EuroChem“ įsipareigoja skirti 46 milijonus litų. Didelė dalis šių lėšų bus skirta technologinės šilumos panaudojimo miesto pastatų šildymui ir elektros energijos gamybai projekto įgyvendinimui.

Susitarime taip pat numatyta šiais metais ne mažiau kaip 12 proc. padidinti AB „Lifosa“ darbuotojų darbo užmokestį.

Į šalies ir savivaldybės biudžetus numatyta sumokėti ne mažiau kaip 40 milijonų litų mokesčių ir nemokestinių prievolių. Beveik 6,5 mln. litų iš šios sumos pateks tiesiai į rajono savivaldybės biudžetą.

Daugiau kaip 125 tūkst. litų planuojama skirti ekologiniam švietimui bei AB „Lifosa“ darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Be to, planuojama apželdinti 14,5 hektarų aplink įmonę esančios teritorijos.

Rajono savivaldybės administracijos socialinės plėtros projektams įgyvendinti 2006 metais kompanija „EuroChem“ ir AB „Lifosa“ įsipareigoja skirti 1,17 mln. litų. 406 tūkst. litų iš šios sumos bus skirta regioninių programų finansavimui, 229 tūkst. litų — paramai mokslui ir švietimui, 429 tūkst. litų — sporto ir sveikos gyvensenos progamų finansavimui.

AB „Lifosa“ kontrolinį akcijų paketą valdančios Rusijos kompanijos „EuroChem“ administracijos direktorius Kirilas Kravčenko pažymėjo, jog tokie susitarimai su vietos valdžios atstovais pasirašomi visuose regionuose, kuriuose veikia kompanijos valdomos įmonės. Jo teigimu, tokie susitarimai sudaro lygiaverčio bendradarbiavimo sąlygas verslo įmonėms ir savivaldos institucijoms.

AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas įsitikinęs, kad didžiausia rajono įmonė negali likti nuošaly nuo bendruomenės reikalų. „Norime, kad mūsų darbuotojams būtų patogu gyventi Kėdainiuose, kad jie gautų kokybiškas paslaugas, teikiamas savivaldybės švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigose, - sakė generalinis direktorius. — Mūsų siekis — kad jauni žmonės čia pat, savame mieste galėtų įsigyti kokybišką išsilavinimą ir ateitų dirbti į „Lifosą“.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo Viktoro Muntiano nuomone, toks susitarimas svarbus ne tik Kėdainių rajonui, bet ir visai Lietuvai, nes kol kas analogų jai šalyje nėra. Seimo vicepirmininko teigimu, prašydami finansinės paramos įgyvendinamiems projektams, savivaldybių vadovai priversti vaikščioti ištiesta ranka, o visiems metams bendradarbiavimą apibėžiantis susitarimas sudaro sąlygas lygiaverčiam bendravimui ir leidžia pramonininkams, skiriantiems pinigus paramai, būti tikriems aukojamų pinigų panaudojimo skaidrumu.

2006-02-08 2005-ieji — sėkmingiausi metai „Lifosos“ istorijoje

2005 metai akcinei bendrovei „Lifosa“ buvo geriausi per visą keturiasdešimt trejų metų istoriją.

Per metus pagaminta 757 tūkstančiai tonų diamonio fosfato, milijonas 100 tūkstančių tonų sieros rūgšties, 409 tūkstančiai tonų fosforo rūgšties. Ypatingai išaugo pašarinių fosfatų gamyba: jų pagaminta 64,6 tūkstančiai tonų, o tai yra 26,5 proc. daugiau nei 2004 metais.

2005 metais realizuota produkcijos ir paslaugų už 603,5 milijonus litų, grynasis neadituotas pelnas siekė 81 milijoną litų (61 proc. daugiau nei 2004 metais).

Išlaidos energetiniams resursams (gamtinėms dujoms, elektrai, kurui) sudarė tik 2,24 proc. produkcijos savikainos.

Nepaisant žymaus gamybos augimo, aplinkos tarša praktiškai nedidėjo. 2005 metais vienai tonai pagamintų trąšų teko 4 kilogramai į orą išmestų teršalų ir 2 kilogramai — į vandenis.

Per 2005 metus į Lietuvos ir Kėdainių rajono biudžetus AB „Lifosa“ sumokėjo 21 milijoną 800 tūkstančių litų. Dar 14,5 mln. litų pelno mokesčio bus sumokėta šiais metais.

Vien gyventojų pajamų mokesčio buvo sumokėta 8,428 mln. litų. „Sodros“ biudžetas papildytas beveik 10 milijonų litų.

Pagal pernai pasirašytą trišalį kompanijos „EuroChem“, AB „Lifosa“ ir rajono savivaldybės susitarimą paramai švietimui, sveikatos apsaugai ir sportui įmonė skyrė daugiau kaip pusę milijono litų.

2006.01.23 AB „Lifosa“ įteiktas naujas ISO sertifikatas

Danijos kompanija DET NORSKE VERITAS akcinei bendrovei „Lifosa“ išdavė naują sertifikatą, kuriuo pažymima, kad bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka standartą ISO 14001:2004. Sertifikatas galios iki 2006 metų liepos 31 dienos.

Iki šiol galiojo 2003 metais bendrovei išduotas sertifikatas pagal aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą ISO 14001:1996.

Gruodžio mėnesį vykusio eilinio išorinio audito metu DET NORSKE VERITAS auditoriai nustatė, kad AB „Lifosa“ atitinka visus naujausios redakcijos ISO 14001:2004 standarto reikalavimus ir nutarė anksčiau laiko išduoti naują sertifikatą.

„Tokį auditorių sprendimą galima vertinti kaip paskatinimą už tinkamą standarto reikalavimų laikymąsi,“ - sako AB „Lifosa“ kokybės ir aplinkos apsaugos direktorius Vilius Butkus.

Kitas 2003 metais bendrovei išduotas kokybės vadybos sistemos sertifikatas, atitinkantis standartą ISO 9001:2000, galioja iki šių metų liepos 31 dienos. Pasibaigus abiejų standartų galiojimo laikui, bus vykdomas persertifikavimas. Atsižvelgiant į tai, jog eilinių išorinių auditų metu reikšmingų pastabų nebūta, tikimasi gauti naujus kokybės sertifikatus, galiosiančius trejus metus.

2005.12.29 Moksleivių idėjų konkursas

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 7 – 12 klasių moksleiviai kviečiami dalyvauti kūrybiniame konkurse „Ateities pramonė: ko dar išmoksime iš gamtos?“. Šį konkursą paskelbė didžiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės: AB „Lifosa“, „Achema“ ir „Mažeikių nafta“ kartu su Aplinkos ministerija.

Konkurso tikslas — praktiškai pritaikyti gamtos reiškinius ir procesus gaminant žmogaus reikmėms reikalingus produktus. Jauni žmonės kūrybišku žvilgsniu atidžiai pažiūrėję į gamtoje vykstančius procesus, gali atrasti tai, kas liko nepastebėta solidžių mokslininkų ir pabandyti tai pritaikyti žmonijai būtinų daiktų gamyboje.

Dešimties narių komandas, vadovaujamas vieno mokytojo, sudarę moksleiviai savo kūrybinius darbus galės pateikti iki 2006 metų kovo 1 dienos. Projekte turi būti pateiktas idėjos, kaip pramonėje panaudoti gamtos reiškinius, aprašymas. Prie jo turi būti pridėta papildoma medžiaga — pačių konkurso dalyvių atliktų ar informacijos šaltiniuose rastų tyrimų ir jų pritaikymo siūlomam projektui aprašymas, taip pat vaizdinės priemonės — piešinys, sukonstruotas ar kompiuteriu sukurtas maketas ir pan.

2005.12.12 „Lifosa“ pripažinta sėkmingai dirbančia įmone

Akcinė bendrovė „Lifosa“ tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotos nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė“ 2005 metų nugalėtoja.

Lietuvos pramonininkų konfederacija šiuo renginiu siekia parodyti Lietuvos ir pasaulio verslo bei plačiajai visuomenei progresyvias įmones, darančias didelę įtaką Lietuvos ūkio raidai.

Pretendentai vertinami pagal daugelį veiklos kriterijų: produkcijos ir paslaugų apimtis, pelną, investicijas į gamybą, eksporto apimtis, darbo našumą. Taip pat atsižvelgiama į naujų darbo vietų steigimą, vidutinį darbuotojų atlyginimą, naujų technologijų diegimą, darbo sąlygų gerinimą ir kt.

Sėkmingai dirbančios įmonės nominacija bendrovei buvo suteikta ir praėjusiais metais, vertinant 2004 metų veiklos rezultatus.

2005.12.12 „Lifosa“ tapo „Metų gaminio 2005“ konkurso nugalėtoja

Akcinė bendrovė „Lifosa“ tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo konkurso „Metų gaminys 2005“ nugalėtoja. Aukščiausias šio konkurso įvertinimas - aukso medalis - paskirtas bendrovėje gaminamam monokalcio fosfatui. Tokį sprendimą priėmė vertinimo komisija, į kurios sudėtį įtraukti ir nepriklausomi ekspertai iš Europos Sąjungos.

Komisijos sprendimas priimamas po visapusiško gaminio įvertinimo. Vertinama gaminio vieta vidaus ir užsienio rinkoje, galimybė konkuruoti su geriausiais užsienio gamintojų produktais, gamybos ekologiškumas, paklausa, apyvarta ir kt. Vertinant chemijos pramonės gaminius, atsižvelgiama ir į gamybos poveikį aplinkai.

Monokalcio fosfatas yra gyvulių ir paukščių pašarų papildas. Šeriami juo pagerintais pašarais, gyvuliai gauna organizmui reikalingų medžagų — kalcio ir fosforo, kurie stiprina kaulų, skeleto formavimąsi, gerina nervų, imuninės, reprodukcinės sistemų veiklą, didina produktyvumą.

Per devynis 2005 metų mėnesius pagaminta daugiau kaip 31 tūkst. tonų monokalcio fosfato, t.y. 51,4 proc. daugiau nei per tą patį 2004 metų laikotarpį.

1999 metais „Metų gaminio“ konkurso medaliu buvo apdovanota pagrindinė AB „Lifosa“ produkcija — diamonio fosfatas.

Dialogas apie aplinką

Vilniuje įvyko akcinės bendrovės „Lifosa“ kartu su AB „Achema“ ir AB „Mažeikių nafta“ surengta konferencija „Pramonės dialogas su aplinka: kaip gyvensime ateityje?“, kurioje aptarta, kaip didžiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės laikosi aplinkosaugos reikalavimų, supažindinta, kokią įtaką šios įmonės daro aplinkai ir kaip siekia mažinti aplinkos taršą.

Akcinės bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, pristatęs bendrovės veiklą, kalbėjo apie fosfogipso laukus.

Pranešime „Koks Vidurio Lietuvoje kylančių fosfogipso kalnų likimas“ „Lifosos“ generalinis direktorius pastebėjo, jog fosfogipsas nekelia jokio pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Nepriklausomų laboratorijų atlikti tyrimai įrodė, jog ši gamybos atlieka neišskiria į aplinką jokių kenksmingų teršalų. Lyjant iš fosfogipso išsiplauna nedideli kiekiai fosforo rūgšties, tačiau visas vanduo iš laukų surenkamas į specialius kanalus, tvenkinius ir vanduo grąžinamas į gamybą.

„Žmonės bijo fosforo, tačiau mūsų atliekose esanti medžiaga — ne pavojingasis elementinis fosforas, o gamtinės kilmės fosfatai, kurių nereikia bijoti — jie nekenksmingi,“ — pabrėžė J.Dastikas.

Jo teigimu, tokios pat fosfro rūgšties, kokios likučiai yra fosfogipse, yra ir viso pasaulio vaikų mėgstoje „Coca coloje“. Tai pažymėta ir šio gaminio etiketėse.

Iš atliekų laukų į aplinką neišsiskiria ir fluoras, kuriuo kartais bandoma gąsdinti gyventojus. Iš fosfogipso išsiplovę tirpūs fluoro junginiai su nuotėkomis grąžinami į gamybą.

Fosfogipso panaudojimo būdų mokslininkai ieško ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Yra sukurtos technologijos, kaip iš šios medžiagos galima gaminti statybinius blokelius, rišamąsias bei kitas statybines medžiagas, tačiau visos iki šiol žinomos technologijos yra brangios, tokia gamyba reikalauja didelių energijos sąnaudų, todėl iš fosfogipso pagaminta produkcija rinkoje nepaklausi dėl aukštų kainų ir pralaimi konkurencinėje kovoje su kitomis statybinėmis medžiagomis.

Šiuo metu bendrovės fosfogipso laukuose sukaupta apie 20 milijonų tonų šios medžiagos. Dabar eksploatuojamame apie 100 hektarų plote atliekas bus galima kaupti dar apie šešerius metus. Kai dabartinis plotas bus baigtas eksploatuoti, ant aukščiausiai iškilusių kalnų galėtų būti pastatytos vėjo jėgainės. Specialistai paskaičiavo, kad viršūnėse vyraujantys vėjai yra panašaus stiprumo, kaip pajūryje, kur kelios vėjo jėgainės jau veikia.

Konferenciją surengusios didžiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės - „Lifosa“, „Achema“ ir „Mažeikių nafta“ kitais metais planuoja surengti konferencijas regionuose. Viena iš tokių konferencijų bus skirta Vidurio Lietuvos, tai yra Kauno, Kėdainių, Jonavos aplinkai, jos metu planuojama supažindinti visuomenę su įmonių veikla ir aplinkosaugai skirtais projektais.

2005.10.17 Sėkminga devynių mėnesių veikla

Akcinės bendrovės „Lifosa“, įeinančios į Rusijos kompanijos „EuroChem“ sudėtį, finansiniai rezultatai daug geresni už praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklius.

Per devynis šių metų mėnesius „Lifosa“ uždirbo 66 mln. 91 tūkst. litų neaudituoto ikimokestinio pelno. Tai yra 2,8 karto daugiau nei pernai, kai buvo gauta 23 mln. 267 tūkst. litų pelno.

Per šį laikotarpį parduota produkcijos už 440 mln. 381 tūkst. litų — 15 proc. daugiau nei pernai sausio – rugsėjo mėnesiais. Pernai per devynis mėnesius buvo parduota produkcijos už 381 mln. 598 tūkst. litų.

Pagaminta 551,78 tūkst. tonų pagrindinės produkcijos — diamonio fosfato — 13,53 tūkst. tonų daugiau nei pernai. Taip pat augo sieros bei fosforo rūgšties, aliuminio fluorido gamyba.

Sparčiausiai, net 28 procentais, išaugo pašarinių fosfatų gamyba. Per devynis 2005 metų mėnesius jų pagaminta 49,17 tūkst. tonų.

2005.07.20 2005 METŲ PIRMOJO PUSMEČIO REZULTATAI

Neaudituotas 2005 metų pirmojo pusmečio bendrovės grynasis pelnas yra 38 mln. 360 tūkst. litų. Įmonės produkcijos pardavimai siekė 271 mln. 507 tūkst. litų — 11,68 proc. daugiau negu per 2004 metų I pusmetį.

Per šešis šių metų mėnesius pagaminta 356 tūkst. 903 tonos diamonio fosfato.

Per 2004 metų tą patį laikotarpį bendrovė uždirbo 3 mln. 60 tūkst. litų pelno, produkcijos parduota už 243 mln. 115 tūkst. litų.

2005.06.20 Pasirašytas susitarimas dėl socialinės – ekonominės partnerystės

Kėdainių rajono savivaldybė ir kompanija UAB „MCC „EuroChem“ kartu su AB „Lifosa“ birželio 17 dieną pasirašė socialinės-ekonominės partnerystės susitarimą. Tai naujas tarpusavio bendradarbiavimo etapas, kurio esmė — pažangos spartinimas Kėdainių regiono ekonominiame ir socialiniame sektoriuose bei „MCC „EuroChem“ dukterinės bendrovės „Lifosa“ stabilumo ir plėtros įtvirtinimas.

Pagal šį susitarimą kompanija „MCC „EuroChem“ įsipareigoja nuolat didinti gamybinių pajėgumų apkrovas ir plėsti AB „Lifosa“ gaminamos produkcijos asortimentą. Pagrindinių fondų atnaujinimo ir aplinkosaugos gerinimo programai 2005 metais AB „Lifosa“ numatoma skirti ne mažiau kaip 26 mln. litų.

2005 ir vėlesniais metais ketinama laipsniškai didinti darbuotojų atlyginimus.

„MCC „EuroChem“ pasižada užtikrinti savalaikį mokesčių mokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą. Per 2005 metus planuojama sumokėti ne mažiau kaip 20 mln. litų, iš kurių į Kėdainių rajono biudžetą — ne mažiau 4,5 mln. litų.

2005 metais socialinės reikšmės programų finansavimui Kėdainių rajono savivaldybei kompanija „MCC „EuroChem“ įsipareigoja suteikti ne mažiau kaip 350 tūkst. litų paramą.

Siekdama glaudesnio bendradarbiavimo su Kėdainių rajono visuomene, kompanija įsipareigoja išskirtinį dėmesį skirti aplinkos apsaugos klausimams ir AB „Lifosa“ objektų sanitarinės būklės gerinimui, taip pat vykdyti projektus, skirtus bazinei gamybos modernizacijai, siekiant pagerinti ekologinę būklę ir sumažinti taršos išmetimus į atmosferą bei vandenis.

Kėdainių rajono savivaldybė ketina tarpininkauti „MCC „EuroChem“ ir AB „Lifosa“ gaunant reikalingus leidimus bei suderinamuosius raštus iš savivaldybės įstaigų, taip pat ir iš kitų Lietuvos Respublikos valdžios institucijų. Savivaldybė įsipareigoja rekonstruoti tiltą per Obelies upę AB „Lifosa“ link.

Susitarimas galioja iki 2005 metų gruodžio 31 dienos.

2005.06.08 Pranešimas spaudai

Birželio 2 dieną akcinė bendrovė „Lifosa“ prisijungė prie plačiausiai pasaulyje pripažintos kolektyvinės piliečių iniciatyvos — Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo. Įmonės generalinis direktorius Jonas Dastikas prisijungimo prie Pasaulinio susitarimo laišką įteikė Jungtinių Tautų diplomatiniam koordinatoriui ir prezidento atstovui Cihan Sultanoglu Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame iškilmingame prisijungimo prie Pasaulinio susitarimo renginyje, kurį organizavo Jungtinių Tautų vystymo programa, Pasaulio Banko atstovybė Lietuvoje ir asociacija „Investuotojų forumas“.

Prisijungdama prie šio susitarimo, AB „Lifosa“ įsipareigoja laikytis pagrindinių principų. Žmogaus teisių apsaugos srityje siekiama remti ir gerbti tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje, neprisidėti prie žmogaus teisių pažeidimų. Užtikrinant darbuotojų teises, siekiama remti asociacijų laisvę ir pripažinti teisę į veiksmingas bendras derybas, panaikinti bet kokį privalomą ar priverstinį, vaikų darbą, diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija. Įmonė įsipareigoja remti prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą, imtis iniciatyvos aplinkosauginei atsakomybei didinti, vystyti ir plėsti aplinkai palankias technologijas. „Lifosa“ taip pat prisideda prie Pasaulinio susitarimo principo kovoti prieš visas korupcijos formas (taip pat prieš papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas — savanoriška iniciatyva, kuria siekiama skatinti įmones veikti atsakingai, nedaryti žalos aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis su Jungtinių Tautų Organizacija, valdžios institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis dalyvauti sprendžiant socialines ir aplinkosaugos problemas, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonominio augimo.

Prie šio susitarimo prisijungė penkiasdešimt Lietuvoje veikiančių bendrovių.

2005.06.01 Laimėtas aplinkosauginis konkursas

AB „Lifosa“ tapo LR Aplinkos ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Aplinkos vadybos ir audito instituto bei Inžinerinės ekologijos asociacijos surengto konkurso „Pasiekimai aplinkosaugoje“ laimėtoja „Palankiausio aplinkai proceso (gamyba)“ nominacijoje.

Įmonė pristatė technologiniame procese išsiskiriančios šilumos panaudojimo elektros energijos gamybai bei miesto šildymui projektą. Utilizuojant sieros rūgšties procese išsiskiriančią šilumą, bendrovė per metus Kėdainių miestui patiekia apie 100 tūkstančių MWh šilumos energijos, pagamina apie 170 mln. kWh elektros energijos - beveik visą gamybiniam procesui reikalingą kiekį.

Tokiam kiekiui šilumos, elektros energijos miesto bei įmonės reikmėms pagaminti katilinėse ir elektrinėse deginant gamtines dujas, į aplinką būtų išmetama 150 tūkstančių tonų anglies dvideginio, sukeliančio šiltnamio efektą. Mažindama anglies dvideginio išmetimus į aplinką, AB „Lifosa“ veiksmingai prisideda prie Kioto protokolo, ratifikuoto daugelio pasaulio šalių, įgyvendinimo.

Tokia praktika, kai technologinio proceso metu išsiskirianti šiluma panaudojama elektros bei šilumos energijos gamybai, Lietuvoje yra pirmoji.

2005.05.12 Įgyvendinami investiciniai projektai

2005 metais akcinė bendrovė „Lifosa“ rengiasi įgyvendinti du stambius investicinius projektus, patvirtintus pagrindinės akcininkės — Rusijos kompanijos „EuroChem“.

Įgyvendinant sieros rūgšties cecho technologinės absorbcijos modernizavimo projektą, bus investuota 7,9 mln. JAV dolerių. Šiuo metu AB „Lifosa“ sieros rūgšties ceche absorbcijos metu išsiskirianti šiluma žiemą naudojama Kėdainių miesto bei bendrovės „Lifosa“ pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Vasarą, ne šildymo sezono metu, absorbcijoje utilizuota šiluma naudojama tik karštam vandeniui ruošti. Žiemą panaudojama iki 70 proc. visos absorbcijos metu išsiskiriančios šilumos, vasarą — apie 10 proc. Įgyvendinus modernizavimo projektą, papildomai planuojama paruošti apie 60 tonų per valandą 6 atmosferų slėgio prisotinto garo, kurį galima panaudoti miesto šildymui, elektros energijos gamybai ir kitoms technologinėms reikmėms. Šis projektas pateiktas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, jį planuojama įgyvendinti iki 2006 metų pabaigos.

Fosforo rūgšties ceche planuojama pastatyti papildomą reaktorių, kurio vertė — daugiau kaip 2 milijonai JAV dolerių. Į fosforo rūgšties gamybos technologinę schemą įjungus papildomą reaktorių, bus pailgintas reakcijos laikas, iki 95 procentų padidės naudingos medžiagos įsisavinimas, 10 - 12 procentų išaugs gamybinis našumas. Projektą planuojama įgyvendinti šių metų III ketvirtį.

2005.04.22 I ketvirtis buvo pelningas

Pirmąjį šių metų ketvirtį AB „Lifosa“ uždirbo 27,62 mln. pelno. Pernai tuo pačiu metu įmonė buvo patyrusi 10 mln. litų nuostolių.

Įmonės apyvarta sausio - kovo mėnesiais siekė 159 mln. litų. Tai yra 41,4 proc. daugiau nei per tą patį 2004 metų laikotarpį.

Per tris pirmuosius mėnesius buvo pagaminta 200,1 tūkst. tonų pagrindinės produkcijos — diamonio fosfato.

2005.04.15 Suteiktas garbingas „Metų eksportuotojo“ vardas

Akcinė bendrovė „Lifosa“ tapo Lietuvos pramoninkų konfederacijos surengto konkurso „Lietuvos metų eksportuotojas — 2004“ laureate didelių įmonių grupėje.

2004 metais AB „Lifosa“ eksportavo 88,5 proc. pagrindinės produkcijos — diamonio fosfato. Užsienio pirkėjus pasiekė 652 tūkst. 668 tonos trąšų už 458 mln. 311 tūkst. litų. Lyginant su 2003 metais, eksporto apimtys išaugo 27 procentais.

Diamonio fosfatas eksportuojamas į beveik visas Europos Sąjungos šalis, Indiją, Pakistaną, Šiaurės ir Pietų Ameriką, Afriką. Taip pat eksportuojami pašariniai fosfatai.

2005.03.15 Dviejų mėnesių veiklos rezultatai

Per du šių metų mėnesius AB „Lifosa“ pagamino 132,6 tūkst. tonų diamonio fosfato, 185,70 tūkst. tonų sieros rūgšties, beveik 10 tūkst. tonų pašarinių fosfatų. Pirkėjams į įvairias šalis trąšų ir kitos produkcijos buvo išsiųsta už 34,017 mln. JAV dolerių.

2005.02.10 Audito kompanija teigiamai įvertino „Lifosos“ veiklą

Audito kompanija „Det Norske Veritas“ akcinėje bendrovėje „Lifosa“ atliko eilinį periodinį patikrinimą. Buvo siekiama nustatyti, kaip bendrovėje laikomasi tarptautinių standartų ISO 14001:1996 (aplinkos apsaugos vadyba) ir ISO 9001:2000 (kokybės vadyba) reikalavimų.

Audito metu nustatyta, kad įmonėje laikomasi standartų reikalavimų, pažeidimų nenustatyta. Rekomendacijose pažymėta, kad vidaus auditas vykdomas neformaliai ir išsamiai, realiai analizuojant veiklą ir jos vykdymo tvarką, darbuotojai tinkamai įtraukiami į vadybos sistemų palaikymo veiklą.

2005.01.30 2004 veiklos rezultatai

AB „Lifosa“ per 2004 metus pagamino ir pardavė 734,4 tūkstančius tonų diamonio fosfato trąšų. Įmonės pajamos sudarė 529,532 mln. litų, gauta 51,06 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Įmonės pelningumas siekė 10 procentų. Lyginant su praėjusiais metais, pajamos išaugo 22,6 proc., pelnas — šešis kartus.

Pernai įmonėje nebuvo sunkių nelaimingų atsitikimų, nebūta nusiskundimų ir baudų dėl aplinkos teršimo. Visi išmetimai į orą ir vandenis nesiekė leidžiamo lygio.

2004 metais AB „Lifosa“ kapitalizavo ilgalaikes skolas.